2015 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Kartingai: ir sportui, ir laisvalaikiui

Kartingai Kaune
Trokštantys aktyviai ir smagiai praleisti laisvalaikį dažnai pasirenka kartingus. Šį laisvalaikio 

praleidimo būdą galite pasirinkti su didele draugų ar kolegų kompanija, taip pat lenktyniauti dviese, 

tačiau ne mažiau puikia pramoga kartingai gali būti ir tada, kai laiką norite praleisti vienas. 

Trokštate aktyvaus laisvalaikio? Adrenalino? Įtampos ir drauge teigiamų emocijų? Pasirinkite 


važiavimo kartingu pramogą!



Pavyzdžiui, kartingai Kaune – tiek kauniečių, tiek miesto svečių pamėgta pramoga, paliekanti 


begalę teigiamų įspūdžių, o neretai ir tiesiog „užkrečianti“.




Kas yra kartingas?



Kartingas yra traktuojamas kaip viena iš autosporto lenktynių rūšių. Lenktyniaujama yra kartais – 

mažais keturių ratų automobiliais. Paprastai kartais lenktyniaujama tam specialiai pritaikytose 

trasose, besiskiriančiose tokiais aspektais kaip trasos sudėtingumas, ilgis ir kt. Daugelį kartingo 

sportas suvilioja ir dėl to, kad jis laikomas viena pigiausių autosporto rūšių. Tačiau drauge tai yra 


etapas link aukštesnio autosporto lygmens.



Patys kartai yra labai skirtingi. Vienas esminių skirtumų – išvystomas greitis. Pavyzdžiui, 

profesionaliam sportui skirti vadinamieji superkartai gali išvystyti net 250 kilometrų per valandą 

greitį. Galima palyginti – kartai, skirti pramogoms, dažniausiai pasiekia ženkliai mažesnį greitį – 25 

kilometrus per valandą. Mums važiavimas kartingais daugiau asocijuojasi su puikia pramoga, 

kurios pasirinkimas labai platus. Kartingai įrengiami ne tik specialiose aikštelėse, tačiau ir šalia 


prekybos centrų, didesnėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir pan.




Važiavimas kartingu: taisyklės



Važiavimui kartingu yra taikomos tam tikros taisyklės, daugelis jų yra standartinės. Paprastai 

kartingu negali važiuoti asmuo, kurio ūgis nesiekia 140 cm. Taip pat svarbu paminėti, kad 

važiavimas kartingu reikalauja fizinių jėgų, tad prieš pasirenkant šią pramogą tikslinga įvertinti 


savo pajėgumus.



Trasoje važiuojama pagal laikrodžio rodyklę, tad griežtai draudžiama savivaliauti ir važiuoti prieš 

eismą. Žinoma, važiuojant kartingu būtina atsižvelgti ir į kitus trasoje važiuojančius kartus bei 


netrukdyti kitiems asmenims.



Kiekvienas šias paslaugas teikiantis atstovas nustato pagrindines bei, jei yra poreikis, individualias 


taisykles.



Kartingai Kaune: plačios pasirinkimo galimybės




Kauniečiai tikrai gali džiaugtis turėdami itin plačias važiavimo kartingais pasirinkimo galimybes. 

Daugelis kartingų yra įrengti po atviru dangumi. Nors šiai pramogai reikalingas nemažas plotas, 

visgi ne visada reikia važiuoti į užmiestį, nes kartingai Kaune džiugina ir kartodromuose, įrengtuose 


šalia didžiųjų prekybos centrų.



Vienas iš pasirinkimą lemiančių kriterijų – kaina. Važiavimas kartingu nėra itin pigi pramoga, 

tačiau patiriamos emocijos ir įspūdžiai tikrai yra verti sumokamos kainos. Kartingai Kaune kainos 

požiūriu yra prieinama paslauga. Už 5 minučių važiavimą kartingu vidutiniškai mokėsite 5 eurus, o 

už 10 minučių važiavimą – apie 9 eurus. Žinoma, paslaugos kainos gali skirtis didesniuose bei 

mažesniuose miestuose. Mažesniame miestelyje, tikėtina, už pramogą mokėsite mažiau nei 

didmiestyje, o didmiesčiuose kainų skirtumas beveik nepastebimas. Pavyzdžiui, kartingai Kaune 


Jums kainuos bene tiek pat kiek ir kartingai Klaipėdoje.



Kartodromo pasirinkimą lemia ir jo darbo laikas. Daugeliu atvejų rinkdamiesi atitinkamas pramogas 

vartotojai yra apribojami darbo laiko, nes neretai paslaugos teikėjai dirba įprastą darbo dienos laiką. 

Belieka pasidžiaugti, kad kai kurie kartingai Kaune savo veiklą orientuoja ir į dirbančiuosius, todėl 


kartingai Kaune darbo laikas labai patogus – veikia net iki 22 valandos.



Dar vienas pasirinkimą lemiantis kriterijus – kartingai po atviru dangumi ar po stogu. Kartingai 

Kaune po stogu dažniausiai klientų antplūdžiu džiaugiasi tuomet, kai lauke yra važiavimui 

nepalankios sąlygos. Jei oras puikus – pramogautojai dažniau renkasi važiavimą kartingu po atviru 

dangumi.

2015 m. liepos 21 d., antradienis

Kasdienybės kaliniams: 8 būdai pajusti vėjo laisvę


7 valanda apsiniaukusio ryto ir kasdienė radijo žadintuvo arija: „kosminės nuolaidos TIK šiandien 

perki vieną gauni du su lojalumo kortele DABAR gali susirasti DAR daugiau feisbuko draugų 

ŠIANDIEN didysis prizas skrydis parasparniu AKCIJA bandelėms po dvidešimtos valandos 

LabasRytuliukasJumsSakoSaulėsZuikuliukas AHAHA!!“... Viena praplėšta akis ir milijonai 

argumentų prieš antrosios akies atmerkimą.

O dar tasai, kad ir geromis sąlygomis gyvenančio, bet visgi – kalinio – jausmas. Grotos grotelės, 

stop ženklai, apribojimai, atsakomybės, pareigos, padorumas, įvaizdis ir tik tada – ŠVIESUS 

RYTOJUS. Tik kad Šulija kątik pasakė, jog rytoj taip pat apsiniaukę bus, tai kaip čia?.. Na kaip kaip 

– rytojaus šviesa čia ne prie ko, nes šiaip tai šviesu ir šiandien, tik reiktų pagaliau tą savo kalinį 

išleisti laukan. Pasilakstyti, pakvėpuoti ar... vėją pagaudyti. Ką ten tas radijas klykavo apie 

parasparnius?..
Skrydis parasparniu akcija
Skrydis parasparniu



Vėjas visais laikais kvepėjo laisve, tik sugauti jį buvo gan sunku. Tačiau įmanoma. Na o jei jau 

vėją gaudyti, tai tik natūraliai – be jokių motorų, kuriems ūžiant, iš esmės, negirdi nieko – kartais 

net savo minčių. O ir šiaip – paukščiams tai motorų nereikia... Taigi, 8 būdai išlaisvinti savo kalinį 

ir paleisti jį palakioti, jei jau ne su paukščiais, tai bent su įkvepiančia laisve:


Sklandytuvas. Būtų gan ekstremalus būdas, jei nuspręstumėte jį valdyti patys. Žinoma, iš karto 

to daryti jums niekas neleis – norint sklandytuvą valdyti pačiam, būtina išklausyti 3 mėnesių 

teorijos kursą ir atlikti 75 mokomuosius skrydžius ir tik tuomet, išlaikius egzaminus ir gavus 

sklandytojo licenziją, galima pačiam leistis į sklandymo nuotykius.

Tačiau kam gi taip ilgai atidėlioti laisvės potyrį? Vėją galima pagaudyti ir kartu su pilotu, kuris ne 

tik kad turi visus tuos diplomus ir kitus popierėlius, bet dar ir patirties yra prikaupęs. 

Sklandytuvas turi labai ilgus (apie 16 m) ir gan plonus sparnus bei 1–2 sėdimas vietas. Ore 

išsilaiko dėl karšto oro srovių judėjimo. Pats sklandytuvas į orą nepakyla – arba jį ištraukia virve 

kitas lėktuvas, arba specialus keltuvas, arba jis ištempiamas automobiliu. Pasiekęs tam tikrą 

aukštį, jis atkabinamas – tuomet ir prasideda didieji vėjo (oro srovių) gaudymai.

Sklandytuvas skamba švelniai ir ramiai – sklendimas... Tačiau jis pasiekia net virs 200 km/h 

greitį! Tokius potyrius, tikriausiai, būtų galima pavadinti, pvz. – ramus adrenalinas – būtent tai, 

ko reikia laisvei.

Skraidyklė
Skraidyklė. Jos veikimo principas labai panašus į sklandytuvo, tačiau atrodo ji daug paprasčiau – 

tuo, be abejonės, ir žavi. Skraidyklę taip pat reikia ištempti, o elementariausias būdas – tiesiog 

įsibėgėti ir šokti nuo kalno. Skamba gal ir paprastai, bet visgi – skraidyklės valdymas taip pat 

paremtas oro srovėmis, todėl reikia specifinių žinių. Tad geriausia ją išbandyti su instruktoriumi. 

Dar vienas skraidyklės išskirtinumas – sklendžiant ne sėdima, o gulima – nėra jokios kabinos – 

aplink oras ir nieko daugiau. Na, dar, žinoma, instruktorius, kuris būna virš jūsų ir valdo situaciją.

Skraidyklė sudaryta iš trikampio formos sparno, kuris sujungtas su karkasu. Prie karkaso 

pritvirtinti ratukai, kuriais įsibėgėjama, o taip pat ir leidžiamasi. Na ir šiuo paprastuoju 

aparatėliu galima pasiekti net iki 120 km/h greitį. Visai neprastai, taip?

Parasparnis
Parasparnis. Dar lengvesnis būdas sklęsti. Parasparniai sudaryti tik iš medžiagos ir virvelių – 

sulanksčius, telpa į kuprinę. Skrydis parasparniu panašus kaip sklandytuvu ar skraidykle, nes 

gaudomi karšto oro srautai, tačiau pati priemonė – dar elementaresnė. Tai jau nebe lėktuvėlio 

pobūdžio prietaisas, o kaip Mikė Pūkuotukas pasakytų, tiesiog... skudurėlis. Labai ypatingas 

skudurėlis! Toks, su kuriuo galima pasiekti net 65 km/h greitį!

Norint kuo greičiau išbandyti šią laisvę, vėlgi geriausia skristi su instruktoriumi. Skrendama 

sėdint specialioje sėdynėje-krepšyje – kitaip tariant, kabama ore po išsiskleidusiu parasparniu. 

Žmones išties žavi skrydis parasparniu – atsiliepimai dažniausiai prasideda nuo aikčiojimų apie 

tai, kokius triukus instruktorius išdarinėjo. Nes esant palankioms oro srovėms, su parasparniu 

galima atlikti netgi tokias aerobatikos figūras, kaip „mirties kilpa“!

Skrydis parasparniu – akcija atrakcija ne tik tiems, kurie skrenda, bet ir tiems, kurie stebi – 

spalvingas skliautas žydroje padangėje atrodo gan įspūdingai.

Oro balionas
Oro balionas. Sena transporto priemonė ir šiuo metu labai populiari bei nepabostanti pramoga. 

Skrydis oro balionu žavi romantikus, nes rizikos čia nėra daug, o įspūdis – didžiulis. Dažniausiai 

skrendama 1 valandą, per kurią galima prisižiūrėti išties išskirtinių vaizdų – visgi horizontai kaip 

ir žvaigždėtas dangus – niekada nepabosta.

Oro balionas nėra jau toks natūralus – norint juo skristi, reikia karšto oro, kuris ir kelia balioną 

viršun. Todėl įmontuojami degikliai, kurie kaitina orą balione ir palaiko temperatūrą skrydžio 

metu. Tad skrydis oro balionu nebus toks tylus kaip kad, pvz., su parasparniu, tačiau norintiems 

mažiau adrenalino, puikiai tiks. Be to, karštas oras pučiamas ne ištisai, todėl tikrai bus ir tylių 

momentų. Na o pats oro balionas horizontaliai juda tik su vėjo pagalba – tad jausmas skrendant 

neabejotinai išlaisvins.

Tiesa, jei visgi norisi šiek tiek ekstremalumo ar kažko dar išskirtinesnio, galima bandyti 

akrobatinį oro balioną, kuris yra mažesnis ir manevringesnis. Dažniausiai jis naudojamas oro 

balionų sporte, tačiau skraidina ir žmones – žinoma, nepamirštant ir triukų – iš oro baliono 

išleidžiama didelė dalis oro, balionas bliūkšta sudarydamas vis skirtingas formas ir kartu su 

krepšiu sukdamasis ratu ir leidamasis žemyn, pvz., 7 m/s greičiu... Kažkas norėjo ekstremalumo?

Parašiutas
Parašiutas. Visiems žinomas ir girdėtas, bet ne visų išbandytas, nes gan ekstremalus. Tačiau 

bent truputį traukiantis kiekvieną – ogi todėl, kad labiausiai priartina prie ekstremalios laisvės 

pojūčio.
Parašiutai, kaip ir parasparniai, gaminami iš medžiagos ir virvių, tačiau skirti daugiau ne 

sklendimui, o sėkmingam nusileidimui. Iš esmės, parašiutas – tai tik priemonė sėkmingai 

užbaigti šuolį iš lėktuvo, kuris ir bus pats didžiausias laisvės pliūpsnis. Toks didžiulis, kad gali ir 

visas gyvenimas pro akis prabėgti... Tačiau tokia jau toji laisvė – stipriausiai jaučiama tik 

priartėjus prie aštriausių briaunų, kai vienu metu pasijunti ir visagaliu, ir menku it dulkelė.

Parašiutų yra kelios rūšys – pirmajam šuoliui labiausiai tiktų kupolo ar sparno tipo parašiutas, 

nes iššokus, jie išsiskleidžia patys. O dar saugesnis variantas – šuolis tandemu, t. y., kartu su 

instruktoriumi vienu parašiutu. Tokiu atveju reikės tik 20 min. apmokymų prieš skrydį, ir bus 

mažesnė tikimybė susižeisti. Šokant vienam, apmokymai truks apie 2 val.

Pasirinkus kupolo tipo parašiutą, bus šokama iš 800 m aukščio, sparno tipo – iš maždaug 1 000 

m aukščio, na o su instruktoriumi – net iš 3 000 m aukščio. Tad šokant vienam, ekstremalumas 

gal ir didesnis, tačiau yra mažiau laisvojo kritimo (to pačio, kurio metu bėga gyvenimo akimirkos 

ir skleidžiasi tikrosios tiesos) nei šokant tandemu. Todėl reikėtų pasverti, ko norisi labiau – ar 

greitai ir stipriai „prabusti“ iš kasdienybės sapnų, ar leistis į ilgesnę laisvės kelionę.

Aitvaras

Aitvaras. Vėjo ir laisvės gūsius galima gaudyti ne tik pakilus į orą. Daugelio vaikystėje 

išbandytas, o vėliau tiesiog pamirštas būdas pripildyti širdį pačio paprasčiausio ir natūraliausio 

džiaugsmo – leisti aitvarą. Norint dar daugiau asmeniškumo, aitvarą galima ir pasigaminti – 

patys nekantriausieji tai galės padaryti per 20 min.

Žinoma, smagiausia leisti spalvotą ir ne visai mažą aitvarą, nes tuomet jis atrodo masyviau, o ir 

valdant, vėjo gūsiai jaučiami stipriau. Išmokti valdyti aitvarą nėra labai sudėtinga – tiesiog reikia 

užsispyrimo ir kantrybės. Na ir žinoma – nepamiršti mėgautis procesu.

O tuomet, kai jau pavyksta, atpildas išties džiugina – sugrįžti vaikystėn, kai šypsena ir polėkis 

širdy aplankydavo kasdien. Juk tai draugystė su vėju – laisvės tėvu!

Jėgos aitvaras

Jėgos aitvaras. Jo kilmė – pats paprasčiausias aitvaras, tačiau yra daug didesnis ir labiau 

primena parasparnį. Dažniausiai jėgos aitvaras naudojamas vandenyje – kartu su 1,2–1,8 m 

lenta. Vandenyje jėgos aitvarai naudojami dar ir dėl to, kad jūroje ar vandenyne vėjas 

dažniausiai stipresnis, todėl sąlygos kaitavimui – daug geresnės.

Tačiau jėgos aitvarai naudojami ir sausumoje – kartu su riedlentėmis ar kitomis transporto 

priemonėmis ir netgi be jokių priemonių – tiesiog įsikabinus į prie aitvaro pritvirtintas valdymo 

rankenas. Žinoma, jei vėjas sausumoje labai stiprus, taip pramogauti – gan pavojinga, nes jėgos 

aitvaras pagauna daug „stipresnį“ vėją ne ipaprastas aitvaras ir traukianti jėga gali žmogų 

pakelti viršun gan aukštai – o pakilus, teks kada nors nusileisti...

Visai kas kita – leistis į vandenį, kuriuo galima tiesiog čiuožti. Mokantis, aišku, bus daug 

panirimų, kritimų ir pan., tačiau niekas negimė mokytas. O ir dėl rezultato verta pasistengti – 

jėgos aitvarai vandenyje suteikia galimybę šuoliuoti per bangas, pakilti į orą net iki 20 m ir atlikti 

kitus triukus. Pasiimi savo aitvarą, prigriebi lentą ir daugiau nebereikia nieko – laisvės sparnai 

išauga tą pačią akimirką, kai įbrendi į vandenį.

Burė

Burė. Naudojama ne vienoje sporto rūšyje, tačiau vėją su ja smagiausia gaudyti burlenčių sporte 

ar važiuojant vėjaračiu. Na, nes taip esi arčiau stichijos – buriuojant jachta, jau esi pririštas prie 

didžiulio daikto, kuris tarsi sunkina viską aplink.

Burlentė dažniausiai būna pagaminta iš 2–4 m lentos, kuri sujungta su bure naudojant lanksčią 

jungtį, todėl buriuotojas gali lengviau valdyti judėjimo kryptį – palenkdamas burę pirmyn arba 

atgal.

Smagiausia buriuoti, žinoma, tada, kai vėjas didelis (pradedant nuo 5 m/s), todėl prioritetas 

teikiamas vandenynams ir jūroms. Tačiau buriuojama ir ežeruose. Lietuvoje populiariausios 

vietos – Baltijos jūra, Kuršių marios, Elektrėnų marios, Kauno marios ir Dusios ežeras. Taigi, nors 

vietų ir nedaug, bet pasirinkti yra iš ko.

Su vėjaračiais yra šiek tiek paprasčiau – jiems nereikia vandens, tiesiog pakankamai vietos ir, 

žinoma, vėjo. Vėjaračiais taip pat labai dažnai buriuojama pajūryje, taip pat aerodromuose ar 

erdviose aikštelėse.

Vėjaratis unikalus savo konstrukcija – jį galima sulankstyti per kelias minutes ir transportuoti į tą 

vietą, kur pučia palankus vėjas. Sudarytas iš burės, 3 ratų, sėdynės ir virvių, kuriomis valdoma 

burė. Beje, vėjaratis valdomas rankomis, o pats valdymo principas labai elementarus, tad bus 

„įkandamas“ ir tiems, kuriems su technika visuomet sekasi sudėtingiau.

Bandant vėją „pakinkyti“ su burlente ir vėjaračiu, galima pasiekti maždaug iki 100 km/h greitį – 

skamba gan įspūdingai. Tačiau dar įspūdingesnis yra pats buriavimo pojūtis – vėjo valdymas ir 

„skridimas“. Kas ten kalbėjo apie rytinius žadintuvus ir kasdienybę? Užsikrėtus buriavimo liga, 

atsikelsite valandą prieš žadintuvą... Nes juk šiandien visi orų kanalai rodo puikų vėją!

Popieriniai lėktuvėliai
Popieriniai lėktuvėliai. Dar paprastesni nei aitvarai ir dar stipriau sugrąžina į vaikystės svajones. 

Išlankstyti lėktuvėlį užtrunka kelias sekundes, o naudoti galima kad ir šimtą kartų. Na, ir tai nėra 

investicijų reikalaujanti pramoga, kaip kad, pvz., oro balionas ar skrydis parasparniu, kaina 

tinkama visiems – 1 lėktuvėliui tereikia 1 popieriaus lapo!

Beje, lėktuvėlių lankstymo būdų taip pat yra ne vienas – norint kuo toliau nuskraidinti, reikėtų 

lėktuvėlį daryti itin smailu galu, na o esant šiek tiek didesniam vėjui, stabilumo suteiks bukesnis 

galas. Niuansų tikrai yra, tačiau svarbiausia, vėlgi, laisvės pojūtis. O lankstant lėktuvėlius su 

draugu, gali paaiškėti, kad laisvės jausmu visai gera ir dalintis...

2015 m. birželio 13 d., šeštadienis

Poilsis Palangoje – myliu, noriu, negaliu


Poilsis Palangoje akcijos
Poilsis Palangoje akcijos
Lietuvoje gyventi gera. Nes čia yra Palanga. Miestas, kurį visi giliai širdyje stipriai myli. Ir ne ką stipriau nekenčia. Todėl ir gera turėti Palangą – ji padeda išgryninti jausmus ir patirti jų visą paletę. Vienu metu. Taip ugdosi Ypatingos, spalvingos asmenybės. Na nes tik Ypatingai asmenybei įmanomas poilsis Palangoje – akcijos atrakcijos jų psichiškai neišderina, o iš barų sklindanti vienaritmė liaudies pop muzika nepriverčia dusti ausų būgnelių. Ypatingai asmenybei poilsis Palangoje – tai iššūkis – nepaisant visko, kas vyksta aplink, patirti harmoniją.

Ypatinga asmenybė nebūtų ypatinga, jei nesugalvotų, kaip tai padaryti.

Pirmas ir esminis dalykas, kaip ir daugeliu gyvenimo atvejų – nusiteikimas. Na ne veltui mama vaikystėje sakydavo, kad jei būsi pikčiurna, niekas niekur tavęs nesiveš. Pikčiurnų niekas nemėgsta – net pačios pikčiurnos. O jei jau ilsėtis – tai be ožių ir kaprizų. Grožiui kenkia.

Antra – išieškota vietelė, kur būtų gera pailsinti nuo smėlėto vaikščiojimo nuvargusias kojas ar iš tiesų niekieno netrukdomai pasimėgauti rytiniu kavos puodeliu – juk darbo dienomis kavos nespėjame net užuosti, ką jau kalbėti apie ramų pasigardžiavimą su šviežiu krosanu...

O tų vietelių yra daug, net labai. Iš dalies tai gal netgi problema – per didelis pasirinkimas. Tačiau, nors ir užtrunki ilgiau, kol išsirenki, turi galimybę atrasti būtent TĄ vietą, kurioje ilsėtis būtų gera. 

Nuoma Palangoje lygiagrečiai kinta artėjant ar tolstant nuo Palangos tilto. Tad šiuo atveju Ypatingai asmenybei visai pasisekė – kuo toliau nuo triukšmingo Palangos tilto podiumo, tuo pigiau. Rinktis galima pagal skonį – viesbuciai Palangoje brangoki, tačiau juose nereikės sukti galvos, kaip čia nenuskriausti tos mielos bobulytės, kuri visą dieną stovėjo kelio pakrašty su užrašu NUOMOJU BUTĄ ir svarstyti, kad gal per daug triukšmauji ar grįžti per vėlai.

Kita poilsio vieta – sanatorijos. Palangoje jos populiarios nuo senų laikų, kai dar dainos apie Palangą neturėjo ironiško prieskonio. Dauguma jų įsikūrę ne pačiame Palangos centre, o šiek tiek tolėliau, todėl Ypatinga asmenybė mėgausis visiška ramybe – gal net pamirš, kad Palangoje poilsiauja. O įsiklausius pušų ošimo (kurio neužgos Katunskytės aistros prie mikrofono), galbūt apsistos ties tuo vienu tikruoju jausmu Palangai – vaikystės meile, žinoma. O kur dar galimybė tapti tikru sveikatos ruoniu ar kitu sveiku gyvūnu – mūsų liaudies dainius ne veltui iš širdies traukdavo – Saugok tvirtai sveikatą!

Trečia – kompanija. Be geros kompanijos apskritai nelabai kur verta važiuoti, o ypač ilsėtis. Tai nereiškia, kad būtina važiuoti 5 automobilių kolona ir būtinai žaisti tinklinį prie Palangos tilto. Gera kompanija – tai kokybiškas laikas. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio poilsio norisi. Vieni atitrūksta blevyzgodami nesąmones su senų gerų draugų kompanija ir prisimindami, o gal ir pakartodami, senus nuotykius. Kiti taip pavargę nuo miesto triukšmo ir nežmoniško streso, kad tylos minutės dviese jiems – pats geriausias poilsis. Palangoje dviems romantikos netrūksta, net ir tiems Ypatingiesiems, kurie pasivaikščiojimą Palangos tiltu ar saulės palydėjimą laiko banalybe. Juk visuomet galima paglostyti smėlį ar tiesiog pasiklausyti vėjo – prie jūros jis įpučia visai kitų minčių – tokių, kurios kelia bangas ir įkvepia nerti giliau – gal net iki jūros dugno?

Atrodo, tokie elementarūs dalykai ir tik trys. Bet to pakanka. Net ir tiems Ypatingiesiems, kurie nuo vaikystės myli Palangą, kurie kaip ir nori ten važiuoti, bet negali – na nes poilsis Palangoje: akcijos atrakcijos, Katunskytės ir Cicinai, Basanavičiaus gatvės šlifavimas ir neskoninga apranga... Na bet jei jau esi Ypatingas – tai ar aplinka tave turėtų kurti, ar visgi Tu ją?